- plukti
- 1 plùkti, pluñka (-a Zt, -sta; N), -o intr.
1. tekėti, sroventi: Pie pačios Zbiščios pluñka Beržūna Lz. Oi pluñka pluñka bistri upelė, nepereisiu per ją (d.) Asv. Bėga plunka vandenėlis srauniojoj upelėj Rod.
2. plaukti: Plùkim per upę, kur siauriau Lz. Pluñka upe medžiaga Lz. Plùk, dalele, in kraštelį, mes tau skinsim po lapelį (d.) Asv.
3. [K] aptekti vandeniu: Avižos plukte papluko, t. y. apsėmė vanduo J. ║ plūsti prakaitu, ašaromis, krauju: Aš plunku prakaituose šiandien, t. y. šylu, apiplūdęs prakaitais ant kūno J. Aukšti kalneliai griūt griuvo, mūs karalius kraujais pluko Sn. ║ šilti, prakaituoti: Visą dieną ėjau, plukau Skrd. Ten pluñka par dienas ir naktis Skdv.
4. gausiai eiti, plūsti: Diena saulėta, svietelis bažnyčėkon pluñka Rod.
◊ ãšaromis (ãšarose) plùkti graudžiai verkti: Ana plùko ašarose, t. y. verkė J. Iš tikro neįtikėtinas tai daiktas, kad visus linksminąs Bubokas taip ašarose pluktų! LzP. Aš ašaromis plukau, o jis ūžė, gėrė su šiaučiais V.Piet.\ plukti; atplukti; įplukti; išplukti; nuplukti; paplukti; parplukti; perplukti; priplukti; suplukti; užplukti
Dictionary of the Lithuanian Language.